Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – svarbi organizacijos civilinės saugos pasirengimo dalis, padedanti iš anksto pasiruošti galimoms grėsmėms ir užtikrinti koordinuotą veikimą ekstremaliosios situacijos metu. Tinkamai parengtas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (ESVP) nustato pagrindinius veiksmus, atsakingus asmenis, jų funkcijas ir tarpusavio bendradarbiavimo tvarką, todėl organizacija gali greitai ir nuosekliai reaguoti į netikėtus įvykius.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas rengiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios organizacijos vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, darbo aplinką, naudojamas technologijas, infrastruktūrą, turimus išteklius bei galimas grėsmes. Rengiant ESVP įvertinamos organizacijai aktualios rizikos ir numatomos aiškios veiksmų procedūros skirtingais ekstremaliųjų situacijų scenarijais. Toks požiūris leidžia parengti ne tik teisės aktų reikalavimus atitinkantį dokumentą, bet ir praktiškai pritaikomą civilinės saugos planą.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatomi veiksmai grėsmės atveju ar susidarius ekstremaliajai situacijai, darbuotojų ir kitų asmenų apsaugos bei evakavimo tvarka, perspėjimo ir informavimo procesai, reikalingų žmogiškųjų, materialinių ir techninių išteklių sutelkimas, ekstremaliosios situacijos valdymas, padarinių šalinimas ir veiklos atkūrimas. Plane taip pat nustatomi atsakingi asmenys, jų funkcijos, sprendimų priėmimo ir tarpusavio bendradarbiavimo tvarka bei konkrečių veiksmų seka.
Rengiant ekstremaliųjų situacijų valdymo planą vertinamos konkrečiai organizacijai aktualios grėsmės. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, tai gali būti techninio, ekologinio, socialinio ar kitokio pobūdžio įvykiai: transporto incidentai, pramonės ir energetikos sistemų avarijos, komunalinių sistemų ar ryšių sutrikimai, pavojingų krovinių vežimo incidentai, gaisrai, aplinkos užterštumas, žmonių sveikatos sutrikimai, pavojingi radiniai, masiniai neramumai, teroro aktai, kariniai veiksmai ir kiti įvykiai, galintys sukelti ekstremaliąją situaciją.
Svarbu, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas nebūtų tik formalus dokumentas. Parengtas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas turi būti suprantamas ir pritaikomas praktikoje, todėl darbuotojai turi būti supažindinami su jiems priskirtomis funkcijomis ir veiksmais ekstremaliosios situacijos metu. Atsižvelgiant į organizacijos poreikius, gali būti organizuojami civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos, kurių metu patikrinamas pasirengimas veikti pagal plane nustatytas procedūras. Planas taip pat turi būti lengvai prieinamas atsakingiems asmenims ir darbuotojams.
Tinkamai parengtas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas leidžia organizacijai iš anksto pasiruošti galimiems incidentams, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir užtikrinti koordinuotą veikimą kritinėmis aplinkybėmis. Aiškiai apibrėžtos procedūros padeda sumažinti galimą žalą žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai, užtikrinti darbuotojų bei lankytojų saugumą, sumažinti veiklos sutrikimų tikimybę ir sudaryti sąlygas efektyviam ekstremaliosios situacijos valdymui bei kuo sklandesniam veiklos atkūrimui.
Kodėl reikalingas ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimas?🎯
Civilinės saugos dokumentacija, pagal PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMĄ DĖL EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ RENGIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO, ekstremaliųjų situacijų valdymo plano preliminari sandara:
Ekstremalieji įvykiai, kurie gali sukelti Lietuvos Respublikoje valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, yra tokie įvykiai ar reiškiniai, kurie dėl savo masto, pavojingumo ar padarinių kelia grėsmę gyventojų gyvybei ir sveikatai, aplinkai, turtui ar valstybės saugumui. Ekstremalieji įvykiai yra šio pobūdžio:
Gamtinio pobūdžio. Geologinis ir hidrometeorologinis (stichiniai, katastrofiniai meteorologiniai ir stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai) reiškinys, įvykis, susijęs su ledo lytimis, ledų sangrūdomis, ledo laukais; žmonių ligos, vabzdžių antplūdis, gyvūnų ligos, augalų ligos ir kenkėjai, žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas.
Techninio pobūdžio. Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį; įvykiai pramonėje ir energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija ir ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas.
Ekologinio pobūdžio. Aplinkos oro ir vandens užterštumas; dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis; tarša branduolinėmis ir (ar) radioaktyviosiomis medžiagomis ir naftos produktais.
Socialinio pobūdžio. Masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos Respublikos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.
Kiti ekstremalieji įvykiai. Žmonių sveikatos sutrikimai, panika, traumos, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio, gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė, pavojingas radinys, pavojus sunaikinti kultūros vertybę arba kultūros vertybės sunaikinimas; įvykis, keliantis pavojų saugomiems asmenims, saugomam objektui, Lietuvos Respublikos vadovybės rezidencijoms; kitas įvykis, dėl kurio gali susidaryti arba susidaro ekstremalioji situacija.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra dokumentas, kuriame aprašoma, kaip organizacija turi veikti kilus ekstremaliajai situacijai, siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą, sumažinti žalą turtui, aplinkai ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Šis planas padeda iš anksto pasirengti galimiems pavojams, aiškiai apibrėžia atsakomybes, veiksmų seką ir sprendimų priėmimo tvarką, todėl ekstremalios situacijos metu išvengiama chaoso, delsimo ar neteisingų sprendimų.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: įmonės vykdomos veiklos pobūdžio, darbuotojų skaičiaus, valdomų objektų paskirties (ar tai ypatingasis statinys), veiklos rizikų lygio, dokumentacijos apimties bei kitų individualių aspektų. Įprastai visas plano rengimo procesas — nuo pirminės analizės iki galutinio dokumentų parengimo ir suderinimo — trunka apie 4–6 mėnesius.
Tačiau suprantame, kad kai kuriais atvejais planas reikalingas skubiau (pvz., prieš patikrinimus, veiklos pradžią ar po institucijų pastabų). Tokiais atvejais siūlome galimybę parengti dokumentus pagreitinta tvarka. Jeigu jūsų įmonei reikalingas trumpesnis terminas — susisiekite su mumis, įvertinsime situaciją ir pateiksime optimalų, realistišką terminą.
Ne – jums niekur vykti nereikia. Visą procesą organizuojame taip, kad jis būtų kuo patogesnis jūsų įmonei. Užsakius paslaugą, mūsų specialistas atvyksta į jūsų objektą ir vietoje įvertina situaciją: veiklos pobūdį, patalpas, infrastruktūrą, galimas rizikas, procesus bei kitus svarbius aspektus, reikalingus kokybiškam ir realiai veikiančiam planui parengti. Vizito metu taip pat: surenkama visa reikalinga informacija, aptariami specifiniai jūsų veiklos niuansai, atsakoma į jums rūpimus klausimus. Remiantis surinktais duomenimis, mūsų specialistas parengia visą reikalingą dokumentaciją, pritaikytą būtent jūsų organizacijai ir atitinkančią galiojančius teisės aktų bei PAGD reikalavimus. Jums nereikia gilintis į sudėtingus reikalavimus – mes pasirūpiname visu procesu nuo įvertinimo iki galutinio rezultato.
Taip — ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra tik dalis visos privalomos civilinės saugos dokumentacijos. Pagal galiojančius teisės aktų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) reikalavimus, organizacijos privalo turėti pilną civilinės saugos dokumentų paketą. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su ekstremaliųjų situacijų valdymo dokumentacija būtina turėti ir civilinės saugos dokumentaciją, kuri apima:
Civilinės saugos organizavimo dokumentus;
Darbuotojų mokymo ir instruktavimo dokumentus;
Parengties ir reagavimo procedūras;
Atsakingų asmenų paskyrimus;
Įsakymus, žurnalus, planus ir kitas privalomas formas;
Rizikų vertinimo ir prevencinių priemonių dokumentus.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra pagrindinis civilinės saugos dokumentas, tačiau be likusios dokumentacijos jis laikomas nepilnu ir neatitinkančiu reikalavimų.
Taip, mūsų parengtas Ekstremaliųjų situacijų parengties (valdymo) planas atitinka LR teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas pateikti patikrinimo metu. Visa dokumentacija rengiama vadovaujantis aktualia teisine baze, o dokumentų komplekto sudėtis, struktūra ir turinys atitinka LR teisės aktų reikalavimus, įsigaliojusius nuo 2025 m. liepos mėn. (2025-07). Tai reiškia, kad planas parengiamas pagal naujausią galiojančią tvarką ir atitinka institucijų taikomą tikrinimo praktiką. Kiekvienas planas rengiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios organizacijos veiklą, objekto specifiką, rizikas ir kitus svarbius aspektus, todėl dokumentas nėra formalus šablonas, o realiai pritaikytas ir praktiškai naudojamas sprendimas. Tokiu būdu užtikrinama, kad pateikta dokumentacija ne tik atitiks formalius reikalavimus, bet ir bus tinkama realioms situacijoms bei atitiks tikrinančių institucijų taikomą vertinimo praktiką.
