Užsakykite nuotolinės darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir pasirūpinkite darbuotojų sauga bei teisės aktų reikalavimų laikymusi.
Nuotolinio darbo rizikos vertinimas – tai profesinės rizikos įvertinimas darbuotojų darbo vietose, kai jie dirba iš namų ar kitos nuotolinės vietos. Net jei darbuotojas nedirba įmonės patalpose, darbdavys privalo įvertinti visus galimus rizikos veiksnius (ergonominius, psichosocialinius, fizikinius, biologinius ir kt.). Vertinimas atliekamas pagal LR profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus ir padeda užtikrinti darbuotojų saugą bei įmonės atitiktį teisės aktams.
Nepaisant to, jog darbuotojas nėra realioje darbo vietoje, vadovams yra privaloma organizuoti darbo vietų rizikos vertinimą bet kokiu atveju. Kai atliekamas nuotolinio darbo rizikos vertinimas, jį privaloma atlikti visiems esamiems ir galimiems rizikos veiksniams. Tai reiškia, jog dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas kaip ir darbo vietoje gali būti veikiamas tų pačių rizikos veiksnių. Tinkamai atliktas nuotolinio darbo rizikos vertinimas leidžia laiku nustatyti galimus pavojus ir numatyti prevencines priemones. Tai padeda mažinti darbuotojų sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ir profesinio streso riziką, didina darbuotojų komfortą bei darbo efektyvumą. Reguliarus rizikos vertinimo peržiūrėjimas ypač svarbus pasikeitus darbo sąlygoms, naudojamai įrangai ar darbo organizavimo tvarkai.
Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai darbo vietose yra: fiziniai, fizikiniai, ergonominiai, psichosocialiniai ir biologiniai (pagrinde dėl COVID-19 rizikos). 
Pavyzdžiui, jei darbuotojas visą darbo dieną dirba kompiuteriu, kai yra atliekamas nuotolinio darbo rizikos vertinimas, yra atsižvelgiama į kelias pagrindines rizikos veiksnių grupes. Fizikiniai veiksniai susiję su darbo aplinka: apšvietimu, triukšmo lygiu, patalpų mikroklimatu ir kitomis sąlygomis, kurios gali turėti įtakos darbuotojo savijautai bei darbo kokybei. Esant poreikiui gali būti rekomenduojamos papildomos priemonės, pavyzdžiui, stalinė lempa ar darbo vietos pertvarkymas.
Ergonominiai veiksniai apima darbo vietos įrengimą ir darbuotojo laikyseną. Vertinama, ar tinkamai sureguliuota kėdė, stalas ir kompiuterio ekranas, ar darbuotojas nedirba nepatogioje padėtyje, taip pat ar daro pakankamas pertraukas ir nepatiria pernelyg didelio pasikartojančių judesių krūvio.
Psichosocialiniai veiksniai susiję su darbuotojo emocine savijauta ir darbo organizavimu. Vertinama darbo apkrova, streso lygis, galimybės palaikyti ryšį su kolegomis bei vadovais ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos darbuotojo gerovei. Taip pat gali būti įvertinamos biologinės rizikos, pavyzdžiui, užkrečiamųjų ligų plitimo tikimybė.
Reikėtų įvertinti ar darbuotojas turi visas apsaugos priemones ir gali jomis naudotis esant poreikiui. Visas darbo ir apsaugos priemones darbuotojui privalo suteikti darbdavys arba darbuotojui įsigijus savarankiškai turi kompensuoti tokias išlaidas. Reikėtų paminėti, jog tokių išlaidų kompensavimui reikėtų įvertinti, ar darbuotojas šias priemones naudos tik darbo reikalais, ar ir asmeninėms reikmėms. Naudojant darbo priemones ir asmeninėms reikmėms darbdavys gali kompensuoti tik dalį tokių priemonių įsigijimo išlaidų.
Plačiau apie mūsų atliekamus rizikos veiksnių vertinimus galite skaityti paspaudę ant šios nuorodos.
Taip. Net jei darbuotojas dirba iš namų, darbdavys privalo organizuoti profesinės rizikos vertinimą visiems esamiems ir galimiems rizikos veiksniams.
Dažniausiai vertinami: ergonominiai (darbo poza, stalas, kėdė, ekranas), psichosocialiniai (izoliacija, darbo krūvis, streso lygis), fizikiniai (apšvietimas, triukšmas) ir biologiniai veiksniai.
Rizikos vertinimas padeda užtikrinti saugias darbo sąlygas, sumažinti sveikatos sutrikimų riziką, pagerinti darbuotojų savijautą ir padeda darbdaviui vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas.
