Smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentai – tai organizacijos vidaus dokumentų rinkinys, skirtas užtikrinti saugią, pagarbią ir orią darbo aplinką visiems darbuotojams. Šie dokumentai apibrėžia, kaip organizacijoje yra suprantamas smurtas ir priekabiavimas, kokie elgesio standartai yra taikomi, kaip atpažįstamos probleminės situacijos ir kokių veiksmų imamasi joms kilus.
Šių dokumentų tikslas – ne tik įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, bet ir sukurti aiškią, visiems suprantamą tvarką, kuri padėtų užkirsti kelią netinkamam elgesiui, apsaugotų darbuotojus ir suteiktų jiems saugumo jausmą darbo aplinkoje.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentai taip pat padeda organizacijai aiškiai apibrėžti atsakomybes, nustatyti pranešimų nagrinėjimo tvarką ir užtikrinti, kad kiekviena situacija būtų vertinama objektyviai, konfidencialiai ir teisingai. Jie tampa svarbia organizacijos kultūros dalimi, formuojančia pagarbų bendravimą ir pasitikėjimą. Šį dokumentų rinkinį galite įsigyti mūsų el. parduotuvėje paspaudus šią nuorodą.
Vadovaujantis LR teisės aktais smurto ir priekabiavimo darbe prevenciją ir jos mokymus darbuotojams yra privaloma organizuoti visose įmonėse, įstaigose. Prevenciniai smurto ir priekabiavimo mokymai gali būti atliekami ir išorės įmonių. Tai taip pat yra LR valstybinės darbo inspekcijos inspektorių įmonių tikrinimo metu svarbus klausimas.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentų rinkinį sudaro ir smurto ir priekabiavimo prevencijos politika – vienas svarbiausių ir privalomų dokumentų kiekvienai organizacijai. Tai dokumentas, kuris aiškiai apibrėžia, kaip įmonėje yra užkertamas kelias netinkamam elgesiui, kaip atpažįstamas smurtas ir priekabiavimas bei kokių veiksmų imamasi tuomet, kai tokios situacijos vis dėlto įvyksta.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika nėra vien formalus reikalavimas. Ji padeda sukurti visiems suprantamas ir aiškias taisykles tiek darbuotojams, tiek vadovybei, kad kiekvienas žinotų, koks elgesys yra netoleruotinas, kur kreiptis susidūrus su problema ir kaip tokios situacijos yra sprendžiamos organizacijos viduje. Kartu tai yra ir svarbi teisinė apsauga pačiai organizacijai, nes parodo, jog ji realiai imasi priemonių užtikrinti saugią darbo aplinką.
Be to, ši politika yra būtina siekiant atitikti Lietuvos Respublikos darbo teisės reikalavimus, o Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų metu tai yra vienas iš dokumentų, kurių dažniausiai prašoma. Trumpai tariant, tai dokumentas, kuris padeda ne tik įgyvendinti teisines pareigas, bet ir realiai prisideda prie sveikesnės, saugesnės ir pagarbesnės darbo aplinkos kūrimo.
Smurtas ir priekabiavimas – tai nepriimtinas vieno ar kelių asmenų elgesys, pasireiškiantis darbo aplinkoje ar su darbu susijusiomis aplinkybėmis, kuris pažeidžia kito žmogaus orumą, sukelia psichologinę ar fizinę žalą ir kuria nesaugią, įtemptą darbo aplinką.
Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia kaip psichologinis spaudimas, tačiau gali įgauti ir fizinio ar seksualinio pobūdžio formas. Priekabiavimas paprastai yra pasikartojantis ir sąmoningas kito asmens žeminimas, išnaudojimas, bauginimas ar kitoks netinkamas elgesys. Smurtas suprantamas kaip agresyvus elgesys ar užpuolimas, kurį gali vykdyti tiek darbuotojai, tiek vadovai.
Šie veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo neetiško ar nepagarbaus bendravimo iki atviro psichologinio, fizinio ar seksualinio išnaudojimo, tiek pavienių atvejų, tiek sistemingo elgesio forma. Psichologinio smurto apraiškos darbe gali būti nuolatinis įžeidinėjimas, nepagrįsta kritika, sarkazmas, pasikartojančios neigiamos pastabos, šaukimas, ignoravimas, šmeižtas, manipuliavimas, viešas žeminimas, tyčiojimasis, pasiekimų nuvertinimas, gąsdinimas, grasinimai ar kitos panašios elgesio formos. Trumpai tariant, smurtas ir priekabiavimas – tai bet koks elgesys, kuris kuria baimės, įtampos ar nesaugumo atmosferą ir yra netoleruotinas bet kurioje organizacijoje.
Būtent todėl kiekvienai organizacijai yra itin svarbu turėti aiškiai parengtus ir realiai taikomus smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentus. Jie padeda ne tik apibrėžti, koks elgesys yra nepriimtinas, bet ir užtikrina, kad tokios situacijos būtų atpažįstamos kuo anksčiau, tinkamai sprendžiamos ir, svarbiausia, kad būtų imamasi prevencinių priemonių joms užkirsti kelią. Tvarkinga prevencijos sistema organizacijoje leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir sąmoningai kurti saugią, pagarbią ir sveiką darbo aplinką.
Ne mažiau svarbi prevencijos dalis yra ir reguliarūs darbuotojų mokymai šia tema, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus. Šie mokymai padeda geriau suprasti, kas laikoma smurtu ir priekabiavimu, kaip atpažinti rizikingas situacijas, kaip tinkamai reaguoti ir kur kreiptis pagalbos. Be to, jie formuoja sąmoningą organizacijos kultūrą, skatina pagarbų bendravimą ir padeda užkirsti kelią problemoms dar prieš joms atsirandant. Mokymus patogiu formatu galite įsigyti mūsų el. parduotuvėje paspaudus dešinėje paslaugą: Smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai darbuotojams – VIDEO. Tvarkingi dokumentai kartu su nuosekliais mokymais leidžia organizacijai ne tik atitikti teisės aktų reikalavimus, bet ir realiai kurti saugią, pagarbią ir sveiką darbo aplinką.
Darbuotojas, pagrįstai manantis, kad prieš jį yra naudojamas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, turi teisę apie tai pranešti žodžiu arba raštu atsakingam asmeniui. Pranešime rekomenduojama kuo aiškiau aprašyti patirtą situaciją, nurodyti įvykio aplinkybes ir apraiškas, taip pat, jei yra žinoma, pateikti informaciją apie asmenį, kurio elgesys laikomas netinkamu. Taip pat rekomenduojama nurodyti galimus liudininkus ir pridėti kitą turimą informaciją, pavyzdžiui, teisėtai padarytus garso įrašus, susirašinėjimus ar kitus su įvykiu susijusius įrodymus.
Gavęs pranešimą, atsakingas asmuo jį perduoda įstaigos vadovui, kuris apsvarsto gautą informaciją ir sudaro komisiją psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe atvejui nagrinėti. Komisija įvertina gautą informaciją per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Komisija apklausia pranešimą pateikusį asmenį ir asmenį, kurio elgesys skundžiamas – šalys apklausiamos atskirai. Prireikus, taip pat apklausiami kiti asmenys, galintys suteikti papildomos informacijos. Visos apklausos yra protokoluojamos.
Jeigu būtina, komisija surenka papildomą informaciją ir išsiaiškina visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe atvejis išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Išnagrinėjusi atvejį, komisija pateikia išvadą įstaigos vadovui, kuris priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų ir (ar) priemonių taikymo. Apie priimtą sprendimą informuojamas pranešimą pateikęs darbuotojas, jeigu jis to pageidavo.
Taip, šie dokumentai yra privalomi visoms organizacijoms pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Darbdavys privalo ne tik turėti parengtus dokumentus, bet ir realiai įgyvendinti juose numatytas priemones. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų metu vertinama ne tik tai, ar dokumentai egzistuoja, bet ir ar jie yra aktualūs, pritaikyti organizacijai bei ar darbuotojai su jais yra supažindinti.
Šį dokumentų paketą paprastai sudaro Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, kurioje apibrėžiami pagrindiniai principai ir organizacijos pozicija, Smurto ir priekabiavimo nagrinėjimo tvarka (procedūrų aprašas), kuriame nustatoma, kaip priimami ir nagrinėjami pranešimai, taip pat gali būti įtraukti prevencinių priemonių planai, darbuotojų supažindinimo tvarka, atsakingų asmenų paskyrimo dokumentai ir kiti su psichosocialinės rizikos valdymu susiję aprašai.
Pateikus skundą, jis nagrinėjamas pagal organizacijoje nustatytą tvarką. Pirmiausia paskiriami atsakingi asmenys arba sudaroma komisija, kuri įvertina gautą informaciją ir pradeda tyrimą. Tyrimo metu surenkami visi su situacija susiję duomenys, apklausiamos abi pusės – tiek pranešimą pateikęs asmuo, tiek asmuo, kurio elgesys skundžiamas, o prireikus ir kiti darbuotojai ar liudininkai. Visa informacija vertinama objektyviai, siekiant kuo tiksliau nustatyti faktines aplinkybes. Visas procesas vykdomas konfidencialiai, laikantis nustatytų terminų ir užtikrinant, kad būtų apsaugotos visų dalyvaujančių asmenų teisės ir interesai. Tyrimui pasibaigus, parengiama išvada, kuri pateikiama vadovybei. Vadovybė, remdamasi šia išvada, priima sprendimus dėl tolimesnių veiksmų – tai gali būti tiek drausminės, tiek prevencinės ar organizacinės priemonės. Apie priimtus sprendimus informuojamas ir skundą pateikęs darbuotojas, jei jis to pageidauja.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentai turėtų būti periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus ir realią situaciją organizacijoje. Ypač svarbu juos peržiūrėti pasikeitus teisės aktams, organizacijos struktūrai, veiklos pobūdžiui ar nustačius naujas psichosocialines rizikas darbo aplinkoje.
Taip pat rekomenduojama dokumentus peržiūrėti po kiekvieno rimtesnio incidento ar konfliktinės situacijos, kad būtų galima įvertinti, ar esamos procedūros ir prevencinės priemonės yra pakankamos, veiksmingos ir ar nereikia jų patikslinti ar papildyti. Reguliarus dokumentų atnaujinimas padeda ne tik išlaikyti atitiktį teisės aktams, bet ir užtikrina, kad prevencijos sistema organizacijoje iš tiesų veiktų praktikoje, o ne tik formaliai.
Jeigu organizacija neturi parengtų smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentų arba realiai nevykdo privalomų mokymų, ji rizikuoja neatitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu tai gali būti vertinama kaip rimtas pažeidimas, už kurį gali būti taikomos administracinės sankcijos, įpareigojimai pašalinti pažeidimus ar kitos poveikio priemonės. Be to, tokia situacija reikšmingai padidina riziką kilti darbo ginčams ar teisminiams procesams, ypač jei organizacijoje įvyksta realus smurto ar priekabiavimo atvejis. Neturint aiškiai aprašytų tvarkų ir neįrodžius, kad buvo vykdomos prevencinės priemonės ir mokymai, darbdavio pozicija ginčuose tampa gerokai silpnesnė.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir reputacinės žalos – informacija apie konfliktus, darbuotojų skundus ar VDI nustatytus pažeidimus gali neigiamai paveikti organizacijos įvaizdį tiek darbuotojų, tiek klientų ar partnerių akyse. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti įtakos darbuotojų kaitai, pasitikėjimui vadovybe ir net organizacijos patrauklumui darbo rinkoje. Trumpai tariant, dokumentų ir mokymų nebuvimas nėra tik formalus trūkumas – tai reali teisinė, finansinė ir reputacinė rizika organizacijai.
Taip, smurto ir priekabiavimo prevencijos dokumentas Lietuvoje iš esmės yra privalomas visiems darbdaviams. Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai nustato, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugią, pagarbią darbo aplinką ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias smurtui, priekabiavimui, įskaitant ir psichologinį smurtą. Nuo 2022 metų darbdaviams aiškiai įtvirtinta pareiga turėti nustatytą tvarką, kaip tokios situacijos yra prevenciškai užkardomos ir kaip jos nagrinėjamos, jei vis dėlto įvyksta.
Ši pareiga galioja visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar darbuotojų skaičiaus. Net ir labai mažoje įmonėje turi būti raštu nustatyta, kaip elgiamasi smurto ar priekabiavimo atveju, kam darbuotojas gali kreiptis, kaip atliekamas tyrimas ir kokios priemonės taikomos. Darbuotojai turi būti supažindinti su šia tvarka.
Jeigu tokio dokumento nėra, Darbo inspekcija gali taikyti administracinę atsakomybę, o kilus ginčui su darbuotoju darbdaviui būtų daug sunkiau įrodyti, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas. Todėl praktikoje toks dokumentas yra ne tik formalus reikalavimas, bet ir būtina darbdavio teisinės apsaugos priemonė.
