Rizikų identifikavimas ir valdymas
Ekstremaliųjų situacijų planų rengimo procesas padeda įmonėms identifikuoti galimas rizikas ir imtis prevencinių priemonių, taip sumažinant nelaimių tikimybę.
Užtikrintumas
Tinkamai parengti ekstremaliųjų situacijų planai užtikrina, kad įmonės ir organizacijos žino savo atsakomybę ir veiksnius, kurie turi būti įvykdyti norint sumažinti riziką nelaimės atveju.
Darbuotojų sauga
Ekstremaliųjų situacijų planai padeda užtikrinti, kad visi darbuotojai, lankytojai ir kiti asmenys žinotų, kaip elgtis nelaimės atveju, taip išvengiant panikos ir užtikrinant veiksmingą evakuaciją.
Civilinės saugos dokumentacija, pagal PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMĄ DĖL EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANŲ RENGIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO, ekstremaliųjų situacijų valdymo plano dalys:
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra pagrindinis civilinės saugos dokumentas. Civilinės saugos dokumentaciją galite įsigyti paspaudę ant šios nuorodos.

• Padeda išsaugoti gyvybes – aiškūs veiksmai krizės metu sumažina paniką ir leidžia greitai reaguoti;
• Užtikrina tvarką ir koordinaciją – visi žino savo atsakomybes ir veiksmų seką;
• Mažina nuostolius – padeda apsaugoti turtą, infrastruktūrą ir aplinką;
• Taupo laiką kritiniu momentu – nereikia improvizuoti, sprendimai jau būna parengti;
• Didina žmonių saugumo jausmą – darbuotojai ir gyventojai jaučiasi pasiruošę netikėtoms situacijoms;
• Gerina organizacijos pasirengimą – skatina mokymus, pratybas ir nuolatinį tobulėjimą;
• Mažina stresą ir chaosą – aiškus planas padeda išvengti panikos;
• Užtikrina teisinių reikalavimų laikymąsi – atitinka saugos ir civilinės saugos normas;
• Stiprina pasitikėjimą organizacija ar institucija – parodo atsakomybę ir rūpestį žmonėmis.
Ekstremalieji įvykiai, kurie gali sukelti Lietuvos Respublikoje valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, yra tokie įvykiai ar reiškiniai, kurie dėl savo masto, pavojingumo ar padarinių kelia grėsmę gyventojų gyvybei ir sveikatai, aplinkai, turtui ar valstybės saugumui. Ekstremalieji įvykiai yra šio pobūdžio:
Gamtinio pobūdžio. Geologinis ir hidrometeorologinis (stichiniai, katastrofiniai meteorologiniai ir stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai) reiškinys, įvykis, susijęs su ledo lytimis, ledų sangrūdomis, ledo laukais; žmonių ligos, vabzdžių antplūdis, gyvūnų ligos, augalų ligos ir kenkėjai, žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas.
Techninio pobūdžio. Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį; įvykiai pramonėje ir energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija ir ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas.
Ekologinio pobūdžio. Aplinkos oro ir vandens užterštumas; dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis; tarša branduolinėmis ir (ar) radioaktyviosiomis medžiagomis ir naftos produktais.
Socialinio pobūdžio. Masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos Respublikos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.
Kiti ekstremalieji įvykiai. Žmonių sveikatos sutrikimai, panika, traumos, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio, gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė, pavojingas radinys, pavojus sunaikinti kultūros vertybę arba kultūros vertybės sunaikinimas; įvykis, keliantis pavojų saugomiems asmenims, saugomam objektui, Lietuvos Respublikos vadovybės rezidencijoms; kitas įvykis, dėl kurio gali susidaryti arba susidaro ekstremalioji situacija.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (ESVP) yra būtinas kiekvienai įmonei ar organizacijai, siekiančiai užtikrinti pasirengimą netikėtoms ir pavojingoms situacijoms. Toks planas leidžia iš anksto numatyti galimas grėsmes ir parengti aiškią veiksmų tvarką, kuri padeda greitai ir organizuotai reaguoti į ekstremalias situacijas, tokias kaip gaisrai, avarijos, stichinės nelaimės ar techniniai sutrikimai. Turėdama parengtą ESVP, organizacija gali ne tik efektyviau apsaugoti darbuotojų ir klientų gyvybę bei sveikatą, bet ir sumažinti galimus materialinius bei finansinius nuostolius. Be to, aiškiai suplanuoti veiksmai padeda išvengti chaoso ir panikos krizės metu, užtikrina sklandesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų asmenų ir leidžia greičiau atkurti įprastą veiklą po įvykio. Todėl ESVP yra ne formalus dokumentas, o svarbi organizacijos saugumo ir veiklos tęstinumo užtikrinimo priemonė.
Taip – organizacijos gali ir labai dažnai renkasi pasinaudoti išorinių specialistų pagalba, rengiant ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Tai leidžia sutaupyti laiko, išvengti klaidų ir užtikrinti, kad dokumentacija atitiktų visus galiojančius teisės aktų bei institucijų reikalavimus. Profesionalūs specialistai gali: atlikti veiklos ir rizikų vertinimą, įvertinti objekto ir procesų specifiką, parengti visą reikiamą dokumentaciją, pasiūlyti praktinius sprendimus ir procedūras, padėti suorganizuoti darbuotojų mokymus ar pratybas. Toks sprendimas ypač naudingas, kai įmonė neturi vidinių resursų ar specifinių žinių, o dokumentai reikalingi per aiškų terminą arba patikrinimams.
Tokias paslaugas teikiame ir mes – visą procesą galime perimti nuo pradinio įvertinimo iki galutinio, su jūsų veikla suderinto dokumentų paketo parengimo. Susisiekite su mumis jums patogiu būdu, įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią sprendimą.
Visų pirma, visi darbuotojai turi būti reguliariai apmokomi ir instruktuojami, o neapsiribojant vien teorija – rekomenduojama organizuoti ir praktines pratybas, kurių metu praktiškai išbandomi veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais.Taip pat labai svarbu, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų lengvai prieinamas visiems darbuotojams – pavyzdžiui, patalpintas įmonės vidinėje sistemoje ar laikomas atsakingose, lengvai pasiekiamose vietose. Svarbiausios instrukcijos ir schemos gali būti iškabintos bendrose ar darbo patalpose. Tokiu būdu užtikrinama, kad planas bus ne tik formalus dokumentas, bet realiai žinomas ir taikomas praktikoje.
Gavus parengtą ekstremaliųjų situacijų valdymo (parengties) planą, svarbiausia – užtikrinti, kad jis būtų ne tik patvirtintas formaliai, bet ir realiai įgyvendintas praktikoje. Pagrindiniai tolimesni žingsniai:
Patvirtinti planą įmonės vidiniu įsakymu ir paskirti atsakingus asmenis už jo įgyvendinimą.
Supažindinti visus darbuotojus su planu ir jų veiksmais ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Organizuoti mokymus ir (ar) praktines pratybas, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis realios grėsmės metu.
Užtikrinti, kad planas būtų lengvai prieinamas atsakingiems asmenims ir darbuotojams (vidinėje sistemoje, atsakingose vietose ir pan.).
Periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti planą, ypač pasikeitus veiklai, patalpoms, procesams ar teisės aktų reikalavimams.
Tokiu būdu ekstremaliųjų situacijų planas tampa ne tik formaliu dokumentu, bet realiai veikiančia jūsų organizacijos saugos ir parengties sistema.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (ESVP) reikėtų rengti dar prieš pradedant įmonės ar organizacijos veiklą, kad nuo pat pirmos dienos būtų užtikrintas pasirengimas galimoms krizėms ir nenumatytiems įvykiams. Toks planas ypač svarbus tais atvejais, kai įmonėje tvarkomi svarbūs ar jautrūs duomenys, naudojamos informacinės technologijos, veikia sudėtingos IT sistemos ar vykdomi rizikingi gamybiniai, technologiniai ar kiti procesai. Iš anksto parengtas ESVP leidžia ne tik numatyti galimas grėsmes, bet ir sukurti aiškią reagavimo bei veiklos atkūrimo tvarką.