Darbo tarybos rinkimai – tai darbuotojų atstovavimo organo sudarymo procesas įmonėje, kuriame darbuotojai demokratiškai išrenka savo atstovus santykiams su darbdaviu. Darbo tarybos veiklą ir rinkimų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, todėl tinkamas rinkimų organizavimas ir dokumentavimas yra itin svarbus tiek darbdaviui, tiek darbuotojams.

Darbo taryba steigiama įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose dirba 20 ir daugiau darbuotojų, kai jose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba kai profesinė sąjunga neatstovauja visų darbuotojų. Tokiu atveju darbo taryba tampa pagrindiniu darbuotojų interesų atstovavimo organu, turinčiu teisę dalyvauti konsultacijose, gauti informaciją iš darbdavio bei teikti pasiūlymus dėl darbo sąlygų, darbo organizavimo ir kitų su darbo santykiais susijusių klausimų.

Darbo tarybos rinkimai yra privalomi tais atvejais, kai įmonėje pasiekiamas reikiamas darbuotojų skaičius, kai baigiasi darbo tarybos kadencija, kai darbo taryba nutraukia veiklą anksčiau laiko arba kai patys darbuotojai inicijuoja naujus rinkimus. Paprastai darbo taryba renkama trejų metų kadencijai. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas rinkimams vykti ir neturi teisės trukdyti darbuotojams įgyvendinti savo teisės išsirinkti atstovus.

Darbo tarybos rinkimus gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojai, tačiau pats rinkimų organizavimas patikimas darbuotojų išrinktai rinkimų komisijai. Rinkimų komisija sudaroma darbuotojų susirinkime arba konferencijoje ir paprastai ją sudaro ne mažiau kaip trys nariai. Ši komisija yra atsakinga už visą rinkimų procesą – nuo rinkimų tvarkos parengimo ir kandidatų registravimo iki balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo.

Kandidatais į darbo tarybą gali būti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir turintys ne trumpesnį kaip šešių mėnesių nepertraukiamą darbo stažą toje įmonėje, jei įmonė veikia ilgiau nei šešis mėnesius. Darbo tarybos narių skaičius priklauso nuo įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus: mažesnėse įmonėse renkama mažiau narių, o didesnėse – daugiau, siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojų atstovavimą.

Balsavimas darbo tarybos rinkimuose yra slaptas ir gali būti organizuojamas tiek raštu, tiek elektroniniu būdu. Rinkimai laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų darbuotojų. Išrinktais laikomi tie kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Tinkamas balsavimo organizavimas ir rezultatų fiksavimas yra būtini siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti rinkimų skaidrumą.

Darbo tarybos veikla suteikia darbuotojams realią galimybę dalyvauti sprendžiant su darbo santykiais susijusius klausimus, o darbdaviui – struktūruotą ir teisėtą dialogą su darbuotojų atstovais. Tačiau tam, kad darbo tarybos rinkimai būtų pripažinti teisėtais, būtina tinkamai parengti visus privalomus dokumentus: darbuotojų susirinkimo protokolus, rinkimų komisijos sudarymo dokumentus, rinkimų tvarką, kandidatų sutikimus, balsavimo biuletenius, balsų skaičiavimo ir darbo tarybos išrinkimo protokolus.

Praktikoje būtent dokumentų trūkumas ar netinkamas jų parengimas dažniausiai tampa darbo ginčų ar patikrinimų metu nustatomų pažeidimų priežastimi. Todėl įmonėms, kurios nori sutaupyti laiko ir būti tikros dėl atitikties galiojantiems teisės aktams, rekomenduojama naudoti paruoštus darbo tarybos rinkimų dokumentus.

Mūsų svetainėje siūlomas sprendimas – „Darbo tarybos rinkimai: dokumentai įmonei“ – yra parengtas pagal galiojančią teisės aktų redakciją ir apima visą reikalingą dokumentų paketą, skirtą sklandžiam ir teisėtam darbo tarybos rinkimų organizavimui. Tai patogus pasirinkimas darbdaviams, personalo specialistams ir įmonių vadovams, siekiantiems užtikrinti darbuotojų atstovavimą ir laikytis darbo teisės reikalavimų.

Šį dokumentų rinkinį galite įsigyti mūsų el. parduotuvėje paspaudus šią nuorodą.